Lyg pienės pūkų dvelksmas - greitai ir į visas puses išsilaksto vaikystė. Krykščiame iš laimės - jauni ir gražūs, pabučiuojame Mamai rankas ir bėgame gyventi gyvenimo. Paskui patys tampame mamomis ir tėčiais. Patys kantriai ir meiliai auginame mažylius. O mamos laukia. Kas šeštadienį kepa pyragus, nubraukia dulkes nuo mūsų vaikystės nuotraukų ir vis žvalgosi - gal atvažiuos. Žinoma, mes vis neturime laiko - darbas, savi vaikai, rūpesčiai...O mamos geros. Jos supranta, jos visada mus pateisina. Gal kitą kartą, gal kitą savaitę...Nors anūkus atvežkit pravirksta...Na ko tu mama, neverk, atlėksim trumpam...
Taip lekia metai. Užaugs ir mūsų vaikai. O mes kepsim pyragus, šluostysim dulkes nuo jų nuotraukų ir lauksim, lauksim, lauksim...
Dabar jie išbėga tik į vasarą...ir smagu, ir liūdna kažkiek...ateina laikas, kai jau lauki lauki....
Šypsokitės vaikai ir būkite laimingi, geros JUMS vasaros...
Na, o Jums, mamos, daug saulės ir romantiškų vakarų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą