Rašom laiškus ......
Ant sniego, ant smėlio, ant stiklo. 
Danguje — -žvaigždėmis ir lietum. 
Kabo tuščios pašto dėžutės išverktom nuo laukimo akim... 
Taip gera rašyti laiškus širdim...
PS taip smagu gauti laiškų, tikrų, kvepiančių...spalvotų...
Ačiū! 
Bėgu rašyti laiško...savo "dailyraščiu" ar ne, bet laiško...ir be mygtuko "enter"...

Iššūkiai

Ech....iššūkiai nori nenori jie verčia mus keistis, augti, stiprėti. Tada pradedi keisti ne kitus, bet save, jauties atsakingas už tai kas gyvenime vyksta. O tų pasikeitimų tiek daug....Keičiasi mano gyvenime esantys, sutinkami žmonės. Su dalimi atitolome, kiti atsitraukė, o su daugeliu likusių kas labai džiugina bendravimas tapo gilesnis, tikresnis, be kaukių....Įdomūs metai, lyg dar toli nauji, bet tų pasikeitimų tiek daug...kartais geresnių, kartais nelabai....tų sunkumų vis randasi, bet gal tai pamokos, egzaminai, kuriuos anksčiau ar vėliau reikia išlaikyti......o pamokas išmokti. taip ir mokaisi žmogus visą gyvenimą. Dar prieš metus tiek daug dalykų buvo kitaip. Smagu, kad atsliuoksėdavusi tamsa į mano kiemelį - ilgai neužsibūdavo.....smagu, kad kai kyla abejonės...neviltis turiu kam pasiguosti....kai palaiko vaikai, tėvai...artimieji...
Matyt tokia dalužė - vis nauji iššūkiai....nauji egzaminai...ir teks išlaikyti dar ir šį egzaminą, trenkusį kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ir čia vėl padeda ne angelai...o žmonės, kuriems aš rūpiu...Ir ne gėda prisipažinti, kad kartais būna tikrai sunku kaip ir mums visiems...Ir tada leidžiu sau pabūti silpna...Ir tai ne gėda...tai daug sunkiau negu būti išdidžiam.
Gal tikrai gyvenimas nėra toks sudėtingas kokį kartais mes jį norime matyti. Mes "draskomės" darbuos, kaupiame...perkame, noris to ir ano....ir galų gale nėra to pasitenkinimo..... dažnai trūksta atskriejančio draugo laiškelio, žinutės....apkabinimo kad ir mintyse, kurį gali jausti....suvalgėm su Benu šiltutėlio kepto pyrago....ar tai ne nuostabiausias momentas? TAIP...kas labai priverčia ilgėtis mano suaugusio Sūnaus, kurį myliu taip pat stipriai, kaip ir mažąjį brolį..O.bet vėlgi gal tai jo gyvenimo pamoka taip pat,...kai mes toli vieni nuo kitų....kai jis tas pamokas daro puikiai ir turiu kuo didziuotis... Ne viskas yra tik bloga...daug gėrio tame galima rasti taip pat...taip kamuoja ilgesys artimiesiems..ir šie dalykai matuojami ne daiktais....bet širdimi...
Sunkiais periodais - optimizmas miega žiemos miegu kažkur giliai....bet visada žinau, kad po tamsos ateina šviesa...ir švinta anksčiau nei tikėjausi.
Štai ir viskas....šiandien leidau sau būti silpna ...

Draugei....

Ji isejo i ten is kur negryzta niekas....palikus svajones, godas, namus..tokia jauna...bet ji liko mano mintyse, sirdyje....kartu baigeme du universitetus...auginome vaikus...jauciu tustuma...liudesi...ir matau ja gyva savo mintyse....dar kelis menesius atgal galejome sneketis, ka dareme ko gero per mazai (nerasiau taip daznai kaip reikejo...)....o galejau....Ji buvo nepaprasta, ir tik nepaprasti zmones palieka gilius pedsakus sirdyje....Joje viskas buvo grazu - ir siela, ir mintys....
Jei tik galeciau paklausciau dabar Taves - Ligita, kaip tu....
Uzdegsiu zvakele siandien uz Tave, miela manoi drauge....
...jau labai arti toli. Galbūt
čia tenai, kur Visata įvyksta,
kur tyla - bendra kalba - pravirksta
virš gyvų ir mirusių kalbų.
Just.Marcinkevičius

Laikas

Laikas nesustodamas skuba į priekį, atsigręžusi pamatai, kad praeities palieki vis daugiau… tu keitiesi, priimdama ir išmokdama gyvenimo pamokas…išmoksti atleisti, bet nepamiršti…išmoksti žiūrėti, bet nematyti, klausyti, bet negirdėti, šypsotis veidu, bet ne širdimi…išmoksti būti…. Išmoksti gyventi du gyvenimus – vieną, matomą visiems, kitą – tik savo, vidinį, tikrąjį…

Džiaugsmas

Kiek kainuoja džiaugsmas? Kur jį parduoda? Žmonės nepaliaudami ieško savojo džiaugsmo šaltinio, kartais – visą gyvenimą. Kaip išmokti džiaugtis? To mus gali išmokyti vaikai......Ir tikrai...
Paulo Coelho apie vaikus pasakė labai gražių dalykų. Jie sutilpo į vieną sakinį. Šis sakinys skamba taip: „Vaikas gali išmokyti suaugusįjį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusį ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.“ Labai gali būti, kad išvardyti gebėjimai yra būtent tai, kas daro žmogų laimingu.
Džiaugtis be jokios priežasties. Prisiminkim vaikystę. Ar sunku būdavo tiesiog džiaugtis? Juk tuomet džiaugsmą teikdavo praktiškai viskas ir bet kas, kone kiekviename žingsnyje.
Nuolat būti kuo nors užsiėmusiu. Ar vaikystėje tekdavo nuobodžiauti? ne....
Iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti. Šiuo atveju vaikai yra sėkmės treneriai. Ir esmė ne atkaklume, o tame, kad yra ko norėti. Vaikai turi daug svajonių, ir jų atkaklumą maitina būtent meilė savoms svajoms. Vaikų atkaklumas yra prasmingas ir neblėstantis. Siekti savo svajonių yra gražu, ir visai nesvarbu, kokio jos masto....

FC

Ir kaip mes be to FC sitiek metu isgyvenom??? Zinot ka, sedziu ir galvoju - atsidariau, nuotraukas apziurejau, visi issisiepe linksmi laimingi, o kas gi toj sirdy niekam neidomu.....O buvo laikai, neturejom FC - griebem telefonus ir ne mobiliuosius, kvietem draugus pasiurbcioti kazkur kavos ar kvapnios arbatos, buvom gal labiau demesingi ir labiau susirupine, ir zinot kas baisiausiai - VISADA radom laiko vieni kitiems, nezysdami oi as nespeju, oi ariu, dirbu negaliu...." busiu senamadiska ir pasakysiu ILGIUOSI TU laiku!!!!

Velykos

Ar pavargote? Ar šypsojotės? Ar esate laimingi? Baltos Velykos, gražios Velykos...Norėtumėt žalsvų? Aš irgi, bet mes visada kažko norime  
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą mūsų tėvai...seneliai...O dabar jau mes kuriame, puoselėjame visa tai savo vaikams....Kartais būname laimingi, kartais pykstamės su vaikais...Bet tai irgi mūsų gyvenimo dalis, ir tikrai nežinau nieko geriau...
Ech, man patinka Velykos, man patinka pavasaris ir mano artimųjų šypsenos....
Ačiū draugams taip gausiai aplankiusiems...buvo jauku ir gera....
Vertinu tai, ką turiu šiandien. Gyvenimas nenuspėjamas, galvojame, kad gyvensime ilgai, ir kada nors laimingai, manome, kad nelaimės aplanko kitus, o mūsų kažkokiu būdu jos nepalies...Bet niekada nežinome, negalime žinoti, kuris bučinys ar atsisveikinimas iki rytojaus bus paskutinis, kokio priekaišto daugiau negalėsime išsakyti, koks pokalbis daugiau niekada nepasikartos, su kuo daugiau nei karto negalėsime nei susipykti nei išgerti puodelį kavos...Nežinome, kas mūsų laukia rytoj, todėl tikrai branginu kiekvieną akimirką, kiekvieną sekundę.....Rytojus mums gali būti visai kitoks, nei mes tikimės..
Salo kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo...
Skanios vakaro arbatos Jums...kvepiančios gerumu ir meile...
Buckis! Baltas...ne zalsvas, nes vis dar sninga...

Duonelė

Šiandien aš su duona....Ir tikrai žinau, kad mūsų duona vertinama geriau nei auksas...Senoliai ne veltui mus mokė gerbti ir mylėti duoną, jos nemėtyti, branginti kiekvieną trupinėlį. Juk ji taip sunkiai uždirbama. "Verkia duona tinginio valgoma" - ši patarlė visuomet lydėjo mus visus.Juk, kai pagalvoji, kiek reikia įdėti darbo, kol duona patenka ant stalo: apsėti laukus, užauginti. Žinoma, auginant turi tais rugiais pasirūpinti ir gamta - pagirdyti lietumi, pakaitinti šonelius saule, kol jie pavirs tikru auksu. Paskui nurinkti, iškulti, sumalti, o tik tada - tik man ją iškept. Senovėje kiekviename kepalėlyje įspausdavo kryžių, peržegnodavo, po apačia paklodavo klevo lapų....

Kvepia namai duonele....

Donuts

NZ turi galybę rūšių įvairiausio medaus....kiekvieną kartą keksas iškepa kitoks, atrodo tik keli šaukštai, bet skonis kinta stipriai...Šį kartą keksas su Manukos medumi....nepaprasto grožio augalas su trapiais žiedais....Keksas puikus 

Keksiukai su Nutella
Nors čia ir pavasaris, bet matyt organizmo neapgausi, tarsi gūdų viduržiemį noriu saldžiai ir saldžiai..na ir dar daug..ragauti ragauti..uostyti uostyti.....ne vienaip ar kitaip, kai už lango lyja pasilepinti verta...Keksiukai su nutela, plutelė gavosi skani ir traški, net nesitikėjau...o šalia tikros kakavos pupelės...taip gimsta kakavos sviestas, kurį valgome šokolade, mūsų kremukuose - naudojamas kaip drėkiklis....ir beje kakavos milteliai - kuriuos mes naudojame kepiniuose, yra tik nuobiros nuo kakavos.....Tiek sužinojau šokolado fabrike..