Laškai

Šiandien vietoj pusryčių keliavau į paštą. Paštas – labai įdomi, keista ir mano mylima vieta. Slapta galvodavau, kaip norėčiau dirbti ten, kur keliauja laiškai, siuntiniai, meilė, jausmai, ilgesys, laukimas, emocijos, geros nuotaikos linkėjimai, kur visi didžiausi jausmai sudėti į mažas dėželes, mamų rankomis nuglostyti siuntinukai sūnui ar dukrai, mylimųjų rašyti laiškai – nesulaukiu, kada grįši, draugių nupirkta suknelė arba įdomus žurnalas
.....dovanos, kurias pakuoji su tokia meile, rašai, o užklijavusi voką dar kampelyje nupieši pasiilgau, nes nori parodyti, kaip stipriai, kaip labai myli!....
Įmesdama į pašto dėžutę linkėjimus, įsivaizduoju, kaip jie keliauja, kiek rankų juos liečia, kiek žmonių netyčia juos perskaito, kiek prisiminų sukelia paštininkei, kuri pamato meilės atviruką ir prisimena savo jaunystės laikus, kuomet virpėjo kiekvieną kartą, gavusi laišką....
Visada į keliones pasiimu knygelę su draugų adresais, kad atsisėdusi parke ar panardinusi kojas į jūrą rašyčiau jiems apie tai, kas mane džiugina, ką atrandu, kaip pasiilgstu tų, kurie nėra šalia manęs, kad pasakočiau, kaip matyta daili mergina priminė mano geriausią draugę.... kai lyjantis lietus sukelia šypseną... Ir įmesdama į pašto dėžutę linkėjimus, džiaugiuosi, nes man tai mieliau nei viberis....gmailas...ar visi kiti...-ailai....taip aš jaučiu, kad rūpiu, kad gera..kad žmonės gaunantys mano laiškelius nusišypso taip pat.......Sentimentalu? Taip..man labai, nes tokia aš jau esu....smulkūs maži dalykai man vis dar teikia neapsakomą džiaugsmą - tikrą ir nuoširdų...
Ir labai myliu savo pašto dėžutę, juk mano draugai, mano mylimi tiek daug rašo ir mane džiugina. Jau nesuskaičiuoju...
Noriu rašyti laiškus tokius, kuriuos būtų galima sudėti į knygą. Sudėt laiškus į savo gyvenimo knygą...juk gyvenimas vis eina ir eina,,,kaip tie laškai vis keliauja ir keliauja....