Senelio laiškas anūkui....

Senelio laiškas anūkui....negaliu nepasidalinti...jautru, gražu...švelnu...atspausdinau ir padėjau prie daugybės kitų laiškų....gautų iš Jūsų visų.....net popierius kvepia...gera juos gauti ir atrašyti....tai neįkainojama dovana..ačiū 
"Nelengva Tau su mumis vyresniais:mama, tėčiu, broliu, o ypač su senukais: močiute Ramute, o ypačiausiai su senu niurgzliu, norinčiu visus, visus (pagal save) sudėlioti į stalčiukus.
Benai, bet pamėgink pažiūrėti ir mano akimis. Kad Tave myliu ir noriu, kad Tu gyventum taip, kad kiekviena akimirka galėtum džiaugtis. Juk vaikystė prabėgo ir paauglystė (pavasaris) su Tavimi.. Pamėgink suprasti , ne tik mano pamokslus, pamokymus, ar močiutės bambėjimą, o ir tai, kad tu esi mūsų medžio viena iš šakų, ir po to kai mūsų nebeliks, Tu auginsi savo medį ir savo šakas ir nė vienas savo medžio šakos - nepagalvojęs nenukirs!. Sudėtinga, bet Tu pajėgus suprasti.
Tu pats žinai, kad esi truputį kitoks, nei vidutinis standartas, o tai jau neįprasta. Žinoma jeigu norisi būti statistiniu vidurkiu - kagi!
Tu ten prižiūri gyvunėlius, matai kitokią gamtą, sapnuoji ar prisimeni savo Lietuvą ir tikriausiai supranti kokia nedidelė ta žemelė!
Labiausiai noriu Tau palinkėti: kuo plačiau atverti savo širdį, sielos gelmes, savo gerumą, savo norą kitiems daryti gerą, savo užslėpto talento klodus pateikti ir parodyti mums.
Atrodo taip paprasta būti savimi, gyventi šiandiena, jausti savo artimus, suprasti juos ir viskas bus gerai.
Bet nėra taip paprasta. Iki šiol niekas nenugalėjo savo prigimties. Meilė ir neapykanta, tiesa ir melas, šviesa ir tamsa, grožis ir bjaurastis šalia. Tik viena žinau vis dėl to nugali GĖRIS. Ko ir linkiu Tau Gimtadienio proga."

Senelis