Tylu...

Cia vasara......Visada mėgau vasaros nakties kvapą...... Tai, kaip jis nugula ant pečių, perskrieja per plaukus, pakutena blakstienas. Į tolumą nuneša suterštas mintis, įkvėpia gerosioms.....Ačiū Draugei, kuri nuteikia visada tik geroms mintims.... Tolyje dar galima įžvelgti besislepenčią saulę, kurios dėka galiu jausti gyvenimą ir šypsotis. Tvyranti ramybė sustato viską į savas vietas, spindintis dangus praneša apie rytojų. Kažkur toli skamba šuns lojimas - gyvybė. Vaiko verksmas nežada nieko gero. Bet šio garso šaltinis - stebuklas.... Tačiau, kad ir kaip mėgstu naktį, nenorėčiau tokiame pasaulyje gyventi visados. Nei fiziškai, nei dvasiškai....Tylu, ramu....ech,kad taip visados...