Ji isejo i ten is kur negryzta niekas....palikus svajones, godas, namus..tokia jauna...bet ji liko mano mintyse, sirdyje....kartu baigeme du universitetus...auginome vaikus...jauciu tustuma...liudesi...ir matau ja gyva savo mintyse....dar kelis menesius atgal galejome sneketis, ka dareme ko gero per mazai (nerasiau taip daznai kaip reikejo...)....o galejau....Ji buvo nepaprasta, ir tik nepaprasti zmones palieka gilius pedsakus sirdyje....Joje viskas buvo grazu - ir siela, ir mintys....
Jei tik galeciau paklausciau dabar Taves - Ligita, kaip tu....
Uzdegsiu zvakele siandien uz Tave, miela manoi drauge....
...jau labai arti toli. Galbūt
čia tenai, kur Visata įvyksta,
kur tyla - bendra kalba - pravirksta
virš gyvų ir mirusių kalbų.
Just.Marcinkevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą