Šiandien klausiausi žmonių...įvairių....tiesiog klausiausi...sutikau įvairių, bet nutariau šiandien klausytis....
Jie kalba, nes bijo tylos. Jie kalba negalvodami, balsiai arba kiekvienas sau, svaiginasi garsų pasauliu, kuriame tuoj pat paskęsta visi daiktai ir gyvosios būtybės. Jie kalba apie lietų ir giedrą orą, kalba apie pinigus, meilę, apie nieką. Ir netgi kalbėdami apie kilnią meilę, jie vartoja šimtąkart girdėtus, visiškai nuvalkiotus žodžius. Kalba, kad kalbėtų. Tarsi norėtų užkalbinti tylą ir pasiteisinti....Ir šį kartą jie kalbėjo net ne mano gimtąją kalba, bet vistiek apie tą patį...
Šiandien tylėjau...bet labai noriu, kad kartais išgirstų ir mane...