Tėčiui....

Tėčiui....
Ar išdrįsiu dar šiam gyvenime
Paliesti Tavo sugrubusią ranką,
Pagarbiai pakelti ją prie lūpų
Ir pabučiuoti.
Stebėti,
Kaip nukritusi gerumo ašara
Susigeria į Tavo suskeldėjusį delną.

Tikiuosi, tu žinai, kad visi tie dalykai, už kuriuos aš niekada Tau garsiai neištariau AČIŪ, sukrauti didelėj skrynioj mano širdyje, pavirto į lobį.

Tai tik keletas žodžių, kuriuos Tau dovanoju, kad iki sekmadienio su gaiviu vėjo sukūriuku atlėktų iki Tavęs.........