Ta pasaka speigo pirštais barbena į duris, žiūri vidun pro užverstą lapą ir laukia pasirodysiančių kalėdinių dvasių.
Kai užgęsta šviesos, tik židinio angliukai dar tyliai šnekučiuojasi ugnies liežuvėliais. Jie baikščiai mirkčioja vienas kitam, krūpčioja grauždami sausos pušies žievę ir kažką savaip ginčijasi. Bet štai vienas labiau įsikarščiuoja, grybšteli užsilikusią malką ir kambarys nušvinta nuo pažadintos liepsnos šokinėjimo. Kol ugnis nepražus pelenuose, gal mes spėsime ką nors sužinoti.
Matau nukrautą Kalėdų salą, taip pat paliktą laukti atlėksiančių dvasių. Prie krašto nedrąsiai šypso prakąstas pyragėlis pilna burna aguonų. Jaučiasi kaltas, kad kažkas pamiršo jį suvalgyti. Šalia blizga obuolių pilvai, sprogstantys prisirpusiais vasaros kvapais. Jie pupsi ką moka – didžiuojasi savimi ir išsiūbuotais saulėje prisiminimais. Neišgertas spanguolių kisielius žvilgčioja pro stiklinės šoną į silkės ir grybų pasistumdymus morkų padaže, nes nėra turėjęs savo minčių. O kūčinukai, išsibarstę ant staltiesės, džiūsta pasiilgę krosnies šilumos. Labiausiai nerimauja duonos trupiniai.... Jie tokie lengvi ir skanūs, kad gali kliūti pirmu grobiu alkanoms dvasioms. Tikėkimės, kad jos neturi dantų, nėra baisesnės už musės šešėlį ir maitinasi tik kvapais.
Anapus stalo po egle daugybė dovanų....pasaka tęsiasi....
Ar čia jau visa pasaka?
Ne, tai tik jos pradžia. Kūčių naktį mes daugiau liūdnai tylėsime, nes atėjo laikas pasirodyti mažiausioms sieloms, ištrūkusioms šią naktį pašokti laisvėje. Tai mūsų pamestos mintys ir jausmai, nepastebėti judesiai, kuriuos sugeria kambario sienos.....bet tada per šventes ištarsime vienas kitam daug daugiau nei įprastai.......Pačių gražiausių Tau - Jums švenčių su meile....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą