Šiandien mano nuotaika geltona....iir ne tik dėl šiandien fotografuotų irisų...Tarp mano draugų yra ne viena mokytoja  ir galbūt tai idėja Jums. Kai mokiausi aš - mokykloje reikėdavo rašyti rašinėlius ir tai man nebuvo problema, bet dalelei kitų - tai buvo labai sunki užduotis. Kiek matau iš savo vaikų - tas pats išliko ir dabar, taip aš lietuvybę, knygų skaitymą, bet....laikai keičiasi, vaikai skaito vis mažiau, ir dažniausiai kai reikia atsiskaityti apie perskaitytą knygą - recenziją randa internete. Jokia čia paslaptis ar ne? Bet kas man patiko čia....vaikai dvi savaites rašė savo pasakų knygą, mokykla davė įrištas knygeles ir čia jie rašė, kūrė savo pasakas...Galiausiai apipavidalino gražiais paveikslėliais ir poryt keliaus skaityti šių pasakų į vaikų darželį...Juk smagu - turėjo galimybę pasijausti rašytojais....tai darė ne tik mokytojai, nes to reikalauja programa...bet dar turės ir savo klausytoją....SMAGU...Pavarčiau knygelę ir nuotaika tikrai tapo ryški, spalvota...net nesitikėjau, kad pasaka gali būti tokia graži...Ir pagalbos nereikėjo, kas nutikdavo rašant rašinius...
PS - knygas vaikai skaito ir čia, ir taip pat ne visi noriai, bet nuo pirmadienio iki penktadienio - kiekvieną dieną turi aprašyti ką skaitė...prasmė, mintis..taigi internetas nepadės ir skaityti po truputį mokos visi  Taip pat pagal programą, tik šiek tiek kitaip....Tai tokie skirtumai ir pastebėjimai...Ačiū