Šiek tiek fantazijos-ir kartais žmonės tampa aktoriais. Komedijos ir tragedijos, kasdien naujos, slenka pro mūsų akis. Kol vieną dieną ir tu atsiduri vienoje jų....netikėtai....
Kartais stebi save iš šalies: analizuoji kalbą, poelgius, vertinti vaidybą, bari už netinkamą vaidmenį. Mažokai repetavai? O kas kvietė dar vieną aktorę? Juk neprašei antraplanio vaidmens,o,pasirodo,gavai. Kas kaltas? Režisieriaus nėra. Yra kitas filmas, kuri vėl sukasi visu greičiu. Ką tik dalyvavaitragedijoje,o čia,pasirodo,jau komedija. Ar gali rinktis? Ne, bet gali stebėti iš šono.
Kodėl ne visada lieki patenkinta savo vaidmeniu? Kodėl visada turi tiek daug priekaištų scenarijui-juk pavyzdžiui, veiksmas galėjo vystytis po skaisčia Italijos saule,o tu repetuoji kažkokiuose purvynuose? Ir dar su spuoguotu kaimynu!
Ir taip diena iš dienos-repeticijos,scenarijai,vaidmenys,sunkus tekstas...viskas tam,kad tavo filmas turėtų laimingą pabaigą.
Kad kiekviena serija,prasidėjusi ryte,keltų jaudulį ir būsimo džiaugsmo nuojautą....
Juk gyveni sau,ne žiūrovams....Ne veltui gyvenimas ko gero ir yra didžiulis teatras....Ir vaidmenys pasitaiko įvairūs....beliek rinktis nori vaidinti ar ne....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą